Šios tragiškos istorijos dalis (iki 1548 m.) aprašyta Lietuvos metraščių Viduriniajame sąvade minėtame nuoraše, štai tas unkalus tekstas.

Karalius Žygimantas Augustas, būdamas jaunas, negalėjo sulaikyti savo įgimto potraukio moterims ir ėmė meilintis poniai Barborai, kuri tuo metu gyveno pas savo motiną ir brolį Mikalojų Radvilą Rudąjį Vilniuje. Karalius pradėjo ją dažnai lankyti naktimis, padaręs prieigą iš savo rūmų į jos namus. Ir apie tai pasklido kalbos. Barboros broliai [brolis Mikalojus Rudasis ir pusbrolis Mikalojus Juodasis] ėmė prašyti karalių, kad liautųsi daryti negarbę jų namams. Ilgoką laiką karalius nebevaikščiojo, bet paskui nebeištvėrė. O ponai Radvilai akylai stebėjo. Ir sykį, kai karalius buvo pas jų seserį, jie atėjo ir tarė: „Maloningas karaliau, neturėjai pas mūsų seserį vaikščioti, o dabar kodėl atėjai?” Karalius atsakė: „O ką žinote, galbūt mano dabartinis apsilankymas pas jūsų seserį atneš jums didelę šlovę, garbę ir naudą”. Jie sušuko: „Duok Dieve!” ir tuoj atvedė kleboną, iš anksto tam pasiruošusį, ir sutuokė karalių su savo seserimi slaptai. Barbora ir toliau gyveno pas savo motiną ir brolį. [Santuoka įvyko 1547 m.] Sužinojo apie tai Lietuvos ponai ir ėmė verkdami prašyti, kad neimtų į žmonas sau nelygios valdinės. Visiems žmonėms tas karaliaus apsvaigimas buvo nemielas, ir daug apie tai buvo parašyta ir platinama paskvilių, kuriuos kalė ir klijavo prie rūmų ir rotušės sienų, prie vartų, daugelį ir pačiam Žygimantui Augustui atnešdavo. Sužinojo viską ir senasis karalius Žygimantas, ir senoji karalienė Bona Krokuvoje. Jie griežtai prašė, kad sūnus to nedarytų, bet jis nieko nenorėjo girdėti. 1548 m. mirė karalius Žygimantas Senasis. Praėjus trims savaitėms, pasiuntė Žygimantas Augustas ponus į Radvilų dvarą, ir jo įsakymu ponai atvedė Gostautienę į karaliaus rūmus. [Jie stovėjo Vilniuje tarp Arkikatedros ir Gedimino kalno.] Karalius sutiko ją prieangyje prie durų ir su ja pasisveikinęs, pranešė visiems ponams, kad su ja seniai susimokęs, ir palydėjo ją ponai bei dvariškiai, kur anksčiau gyveno karalienės, o pats nuėjo į savo patalpas. Tomis karaliaus vedybomis ponai ir visa riterių šlėkta [bajorai], išskyrus Radvilus, nesidžiaugė ir labai nuliūdo, bet to pakeisti nebegalėjo.

Čia Viduriniojo sąvado nuorašo tekstas nutrūksta. Lieka neaišku, kas teisus.