2011m. trečiadienį, lapkričio 16 d., centriniuose Vilniaus universiteto rūmuose šalia Mažosios aulos buvo atidengta paminklinė lenta, skirta Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui. Lenta atkartoja 1931 m. Vilniaus universiteto 350 metų jubiliejui žymaus lenkų skulptoriaus Antonio Madeyskio sukurtą bareljefą. Senoji paminklinė lenta paslaptingai dingo sovietmečiu.Kaip iškilmingoje ceremonijoje pažymėjo VU rektorius prof. Benediktas Juodka, atkurti šią lentą buvo garbės reikalas, nes Steponas Batoras yra Vilniaus universiteto įkūrėjas. Jo dėka VU šiandien gali didžiuotis seniausiojo Rytų Europos universiteto statusu.Iškilmingoje lentos atidengimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos Respublikos ambasadorius Januszas Skolimowskis ir Vengrijos ambasadorius Zoltanas Pecze.J. Skolimowskis pažymėjo, kad jam malonu matyti, jog vieno gabiausių ir talentingiausių bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės vadovų atminimas yra gyvas Vilniaus universitete. Pasak Lenkijos Respublikos ambasadoriaus, Steponas Batoras buvo vienas iškiliausių to laikotarpio valdžios vyrų.Apie bendrą istoriją ir jos svarbą kalbėjo ir Vengrijos ambasadorius Z. Pecze. Pasak jo, tie ryšiai, kuriais Steponas Batoras istoriškai sujungė Lietuvą, Lenkiją ir Vengriją, yra svarbūs ir šiandien. Jie įgyja ypatingą reikšmę Europos Sąjungos kontekste.

www.vu.lt/2011m. užsakius tuometiniam Vilniaus universiteto rektoriui Benediktui Juodkai, buvo pradėta atkurti dingusi Stepono Batoro atminimo plokštė.Įdomi jos istorija. 1929m. Universitetui švenčiant 350m. jubiliejų, Lenkija ta proga Vilniaus universitetui padovanojo atminimo lentą su jo įkūrėjo Stepono Batoro atvaizdu. Plaketės autorius buvo garsus Lenkijos išeivijos skulptorius, gyvenantis Romoje – Antoni Madeyski (1862-1939). Plokštė pergyvenusi karus, ramiai „kabėjo“ iki 1979m. kai Vilniaus Universitetui švenčiant 400m. jubiliejų, per statybų-remonto darbus, ji dingo. Nerasta iki šiol.Memorialinė lenta buvo atstatyta pagal išlikusią vienintelę juodai baltą nuotrauką knygoje,kuri skirta jubiliejui ir kvadratinę nišą senojoje vietoje. Beje, pagal  šios nišos šmatavimus ir buvo atstatyti  lentos matmenys. Turint gerą nuotrauką, teko ją išdidinti iki sienoje išlikusio nišos parametrų (82,5x59,2cm). Taip gavome labai tikslius visus bareljefo, rėmų, šrifto išmatavimus. Buvo daug ginčų dėl medinio rėmo. Senieji universiteto darbuotojai pasidalijo į dvi stovyklas - vieni ją prisiminė su rėmu, kiti- be. Bet Vilniaus Universiteto muziejaus direktorius Vytautas Gricius rado ikikarinę knygą, kur plaketė nufotografuota su mediniu rėmu. Suvedus matmenis, pagaminus maketą, viskas tiksliai susidėliojo į vietas.Gamyba užtruko 3 mėnesius. Buvo atkurtas ir užsakytas ąžuolinis rėmas, su bronzinėmis inkrustacijomis (stalius – Rimvydas Vaičekauskas). Išstudijavus nuotrauką , matosi, kad apatinė plaketės dalis yra iš rudo arba raudono marmuro. Ji stilistiškai dera prie Šv.Jonų bažnyčioje esančių dedikacinių plokščių. Šriftas iškaltas klasikiniu stiliumi su paauksuotomis raidėmis. Portretas – bronza, dengtas sendinta patina.

Portretą atkūrė – skulptorius Antanas Vaičekauskas. Gamybos mestrai – Algirdas Vaičekauskas, Audrius Padoskas.